Vedžito transformacija į Super Sajaną – psichologinė perspektyva


Tekstas originaliai spausdintas žurnale „Protagonistas“, 5 numeris, 2020 rudo. Visą žurnalą nemokamai internetu galite skaityti čia.

Autorius: Tadas Jakubauskas

„Vaikas kuris bando būti suaugusiuoju, berniukas, kuris bando būti vyru ir gyvūnas, kuris bando būti žmogumi.“

Vedžitas – sajanų princas iš garsiosios Akira Toriyama manga ir anime serijos „Dragon Ball“ yra tipinis antididvyrio pavyzdys. Iš pradžių pristatytas kaip antagonistas, Vedžitas laipsniškai peraugo į teigiamą personažą istorijos eigoje, tačiau net ir kaudamasis pagrindinių veikėjų pusėje, jis išlaikė tokius savo bruožus kaip išdidumas, arogancija, impulsyvumas bei šalta laikysena net ir savo bendražygių atžvilgiu. Nors pastarieji Vedžito bruožai daugeliui serijos gerbėjų buvo įdomūs, labiau empatiškiems „Dragon Ball“ fanams įsijausti į Vedžito personažą išliko sudėtinga. Vis dėlto,
būtina nepraleisti aplinkybės, kad Vedžito asmeninė istorija, jo raida, ypač virsmas į Super Sajaną pasižymi stipriu teigiamu aspektu, kuris taip pat gali būti įkvepiančiu psichologinės transformacijos pavyzdžiu, stebinančiai atspindinčiu motyvus pasitaikančius net ir seniausiuose religiniuose naratyvuose.

Iš pažiūros, 1984 metais prasidėjusi „Dragon Ball“ manga komiksų serija, bei vėlesni, ja grįsti anime serialai, remiasi palyginti paprastomis prielaidomis, būdingomis ir daugeliui kitų shonen žanro kūrinių. „Dragon Ball“ būtų galima trumpai apibūdinti kaip istoriją apie grupę Rytų kovos meistrų, pasižyminčių nepaprastomis galiomis ir ginančių Žemės planetą nuo dažnai dar galingesnių priešų. Personažai treniruojasi, kovoja, patiria pralaimėjimus, pergales ir neretai, stumiami beviltiškų aplinkybių, yra priverčiami tobulėti peržengiant savo fizinius, bei psichologinius limitus.

Kurdamas „Dragon Ball“, serijos autorius Akira Toriyama nekėlė sau tikslo manga skaitytojams perteikti kokią nors vieną, apibrėžtą moralinę mintį. Veikiau, Toriyama siekis buvo tiesiog sukurti įtraukiančią, veiksmo nestokojančią istoriją, kuri patiktų Japonijos berniukų auditorijai. Įmanoma, jog tai ir buvo viena iš priežasčių lėmusių milžinišką „Dragon Ball“ sėkmę – elegantiškai paprastas „Dragon Ball“ siužetas paliko pakankamai daug vietos interpretacijoms, šitaip užtikrindamas serijos gyvybingumą, bei aktualumą net ir ilgalaikėje
perspektyvoje.

Galima spėti, jog tuo pačiu būdu Akira Toriyama savo kūriniu pavyko perteikti net daugiau nei pats autorius buvo užsibrėžęs, ypač turint omenyje, kad serija vystėsi be jokio išankstinio sąmoningo planavimo, atveriant galimybę reikštis pasąmoningiems kūrybiniams impulsams. „Dragon Ball“ serijai ir jos kūrėjui tinka lietuvių filosofo Antano Maceinos pasakyti žodžiai: „poeto sumanymai ne visados sutampa su kūrybine jo tikrove. Ne kartą kūrinys atsilieka nuo kūrėjo planų, išreikšdamas tik dalį to, ko buvo norėta ir siekta. Bet ne kartą taip pat kūrinys – ypač genijų darbuose – pralenkia kūrėjų sąmoningus apmatus ir atskiros konkretybės vaizdu atskleidžia tokių perspektyvų, kurios nustebina ir patį poetą.“ Būtent tokios perspektyvos galimai slypi ir už „Dragon Ball“ vaizduojamų Vedžito desperatiškų pastangų nenusileisti pagrindiniam veikėjui Son Gokui bei įvaldyti Super Sajano transformaciją po įvykių Fryzo sagoje.

“Nėra tokio dalyko, kaip sąžininga ar nesąžininga kova. Yra tik pergalė arba, tavo atveju, pralaimėjimas” – Vedžitas

Vedžito ir Goko priešprieša
Kaip ir serijos protagonistas Gokas, Vedžitas yra sajanas – vienas iš nedaugelio gyvų išnykusios, karingos ateivių rasės atstovų. Palyginimui, Gokas ilgą laiką nenutuokė apie savo tikrąją prigimtį ir laikė save Žemės gyventoju, tuo tarpu Vedžitas ne tik žinojo esąs sajanas – būdamas sajanų princu jis užaugo žinodamas apie savo kilmingą kraują. Vedžito kilmė tapo jo išdidumo pagrindu, apibrėžė jo tapatybę, suteikė jo gyvenimui aiškią kryptį ir net prasmę. Elitinis sajanų karys gyveno tikėdamas neginčijama, gimimo nulemta perskyra tarp stipriųjų ir silpnųjų, hierarchine sistema,
nurodančia jo likimą ir poziciją visų kitų mirtingųjų atžvilgiu. Dėl šios priežasties Vedžitas patyrė didelį sukrėtimą regėdamas kaip Gokas – žemo rango sajanų karys – sugebėjo pralenkti jį jėga. Tai buvo ne tik pažeminimas – Goko sėkmė buvo smūgis sudrebinęs pačius Vedžito pasaulėžiūros pamatus.

Nuoskauda Vedžito orumui tapo dar gilesnė kuomet Gokui pavyko virsti Super Sajanu kovojant prieš Fryzą – vieną iš galingiausių „Dragon Ball“ priešų, tiesiogiai atsakingu už sajanų rasės išnykimą. Kaip žinia, „Dragon Ball“ kontekste Super Sajanas yra legendinė, sunkiai pasiekiama transformacija, kurios skiriamieji bruožai – drastiškai išaugusi galia, mėlynos akys, į smailias
sruogas atsistoję auksiniai plaukai ir tokios pačios spalvos šviečianti aura supanti sajano kūną.

Net ir prisijungęs prie žemiečių, Vedžitas išlaiko neapykantą Goko atžvilgiu, bei regi pagrindinį serijos veikėją kaip didžiausią savo varžovą. Vedžito nuostatą šiuo atveju pakankamai tiksliai apibūdina Toronto universiteto psichologo Jordan Peterson komentarai liečiantys biblinę istoriją apie konkuruojančius brolius Kainą ir Abelį. Senojo Testamento Pradžios knygos kontekste, Kainas ir Abelis buvo pirmųjų žmonių – Ievos ir Adomo – vaikai, užaugę pasaulyje paveiktame pirmosios nuodėmės. Ne taip kaip jų rojuje gimę tėvai, abu broliai nuo pat pradžių turi dirbti dėl išgyvenimo, dėti pastangas ir daryti aukas. Pirmarūšės Abelio aukos susilaukia malonės Dievo akyse, tačiau jo vyresnio brolio Kaino atnašos atmetamos. Pasipiktinęs tokia situacija
Kainas pakelia ranką prieš savo brolį ir įvykdo pirmąją žmogžudystę istorijoje.

Jordan Peterson požiūriu, Kainas ir Abelis yra dviejų galimų egzistencinių laikysenų personifikacijos: vienas biblinės istorijos personažas įkūnija pagiežą gyvenimo sunkumų ir neteisybės akivaizdoje, tuo tarpu kitas – savanorišką ryžtą aukotis dėl geresnio rytojaus. Akimirkomis šias tendencijas įmanoma įžvelgti ir tarp Vedžito, bei Goko. Sajanų princas tiki esąs nusipelnęs būti
stipriausiu vien dėl savo kilmės ir reaguoja agresyviai šiam lūkesčiui nepasiteisinus, tuo tarpu Žemėje užaugęs Gokas laikosi nuomonės, jog net ir silpnas asmuo įdėjęs pastangų gali peržengti savo galimybių ribas. Šis ideologinis konfliktas atsiskleidžia dar pastarųjų veikėjų pokalbyje prieš pačią pirmąją jų dvikovą, tačiau tai nėra vienintelis, ar pats svarbiausias, aspektas, kuriuo Vedžitas ir Gokas yra panašūs į Kainą ir Abelį.

Kaip pastebi Jordan Peterson, Kainas puoselėja neapykantą savo broliui todėl, kad šis sugebėjo pasiekti tai, ko pats Kainas neturi. Kalbant apie poziciją Dievo atžvilgiu, Abelis yra tarsi Kaino idealas arba pavyzdys. Peterson komentuoja, jog būdami savo prigimties apribotomis būtybėmis mes – kaip žmonės – turime natūralią tendenciją jausti neapykantą viskam, kas mums primena apie mūsų pačių trūkumus, bei ydas.

Idealo akivaizdoje mes tampame sąmoningi skausmingam faktui, jog nesame tokiais, kokiais savo pačių nuožiūra užsibrėžėme būti. Šią neapykantą dar labiau kursto idealo keliamas reikalavimas keistis ir, kaip pabrėžia psichologė Raminta Girdvainė – „mūsų smegenys priešinasi pokyčiams, nes tai joms atneša papildomą darbą.“

Problemos sprendimas Kainui yra paprastas – nužudyti savo idealą. Sunaikinus pavyzdį žmogaus nekankina žinojimas apie savo paties trūkumus ar būtinybė keistis ir, panašu, kad „Dragon Ball“ serijoje Vedžitas prieina panašių išvadų. Gokas reprezentuoja Vedžito asmeninį idealą – jis yra sajanas, kuriuo pats Vedžitas norėtų būti. Goko akivaizdoje sajanų princas jaučiasi menkavertis, verčiamas keisti savo griežtą pasaulėžiūrą ir iš viso to kyla visos Vedžito duotos priesaikos pralenkti Goką jėga ir jį sunaikinti – siekiai, kurie nebuvo svetimi Kainui iš minėtosios biblinės istorijos.

Savęs paieškos kosmose

Po ikoniškosios kovos su Fryzu (lyg šiol tai laikoma ilgiausia kova anime istorijoje), sprogus Nameko planetai Gokas be žinios pradingsta kosmose. „Dragon Ball“ manga per daug nesigilina į laikotarpį, kuomet Gokas buvo dingęs, tačiau anime serialas „Dragon Ball Z“ vaizduoja Vedžito keliones po skirtingas planetas, ieškant dingusio pagrindinio veikėjo ir siekiant išsiaiškinti, kaip Gokui pavyko tapti Super Sajanu.

Viena iš 111–oje „Dragon Ball Z“ serijoje vaizduojamų scenų turi įdomią metaforinę reikšmę žvelgiant į ją iš analitinės psichologijos perspektyvos. Scena prasideda vaizduodama ilgą laiką kosmose praleidusio Vedžito treniruotes negyvenamoje planetoje. Ties šiuo tašku jis yra išvargintas bevaisių paieškų – visos jo pastangos rasti Goką nuėjo veltui. Netikėtai, sukeliant paties Vedžito išgąstį, sajanų princas pajunta Goko energiją gretimame dangaus kūne. Netrukus iš energijos šaltinio pusės Vedžito link pasipila milžiniška asteroidų kruša. Skrisdamas pro asteroidus Vedžitas sugeba įžiūrėti tolimą, neryškų siluetą, apsuptą auksinės Super Sajano auros, tačiau jam kelią pastoja tiesiai į jį atskrendantis didelis akmuo. Susprogdinus šią uolieną ranka paleistu energijos spinduliu ir išsisklaidžius nuolaužoms, Vedžitas pasiekia vietą, kur matė siluetą, tačiau joje nėra nieko išskyrus galingos gyvybinės energijos paliktą kraterį.

Siekiant suprasti šios scenos svarbą, būtina aptarti kai kurias analitinės psichologijos mokyklos įkūrėjo, XX a. šveicarų psichologo Carl Gustav Jung įvestas sąvokas. C. G. Jung yra daugiausiai žinomas už kolektyvinės pasąmonės idėją – pastarąją jis apibrėžė kaip visai žmonijai bendrų, paveldimų psichikos bruožų sumą. Šiuos visiems žmonėms bendrus psichikos bruožus C. G. Jung vadino „archetipais“. Pasak C. G. Jung, archetipai yra dalinai atsakingi už skirtingų kultūrų mitologijose, religijose ir mene pasitaikančius bendrus motyvus. Svarbiausias iš psichologo aptariamų archetipų yra vadinamas vokišku įvardžiu „Selbst“ (liet. „Pats“).

C. G. Jung nustato perskyrą tarp žmogaus ego ir Paties. „Ego“ psichologas apibrėžia kaip psichikos elementą, su kuriuo sąmoningas asmuo identifikuojasi, tuo tarpu Pats yra sąmonės ir pasąmonės suma, galingiausias psichikos faktorius, aukščiausia vertybė, išbaigta, tobula asmenybė – galutinis psichologinės raidos tikslas. C. G. Jung teigimu, religiniuose naratyvuose, mene ir filosofinėje literatūroje Pats yra simboliškai išreiškiamas Dievo vaizdiniu, kuris paprastai įkūnijamas tobulose asmenybėse. Neretai tai pavyzdinės, mesijinės figūros kaip Jėzus Kristus, Mahometas, Višnus, Buda, Laozi ar Friedrich Nietzsche filosofijoje aptariamas „Übermensch“ (liet. „Antžmogis“).

Prisimenant Vedžito ir Goko palyginimą su Kainu ir Abeliu, galima spėti, jog pirmą sykį tapdamas Super Sajanu Gokas įkūnija Vedžito idealą – pagrindinį Vedžito psichologinės raidos tikslą (Patį). Tad palikdamas Žemę ir ieškodamas Goko kosmose, Vedžitas tam tikra prasme ieško savęs paties. Tai ypač akivaizdu turint omenyje, jog analitinės psichologijos požiūriu mituose dažnai sutinkama perskyra tarp dviejų pasaulių (šiuo atveju perskyra tarp Žemės ir kosmoso) iš tikrųjų yra simboliškai išreikšta perskyra tarp sąmonės ir pasąmonės.

 Žvelgiant iš junginės psichologijos pusės, anksčiau aptartoje scenoje iš 111–sios „Dragon Ball Z“ serijos, keldama baimę Vedžitui apsireiškia ne kas kita kaip jo paties būsimoji galia. Žodis „apsireiškia“ šiuo atveju yra sąmoningai vartojamas su religine-teologine potekste. Nieko nuostabaus, jog atskridęs į vietą, kurioje galimai matė Goką Vedžitas nieko neranda. Tarsi nuolat atsitraukiantis ugnies stulpas vedęs izraelitus per dykumą Senojo Testamento Išėjimo knygoje, idealas rodo žmogui kelią, motyvuoja jo raidą, tačiau kaip tobulybė jis niekada nėra pilnai pasiekiamas ar įgyvendinamas.

 Son Goką nėra sunku įsivaizduoti kaip dramatiškai perteiktą tokio idealo vaizdinį ar metaforą, ypač turint omenyje, jog tai mirštantis ir prisikeliantis žmonijos gelbėtojas atsiųstas iš kito pasaulio. Tuo pačiu jo charakteris išlieka pastovus per visą istoriją, o kiti personažai dažnai pasikeičia po sąveikos su pagrindiniu veikėju – beveik visi Goko draugai kažkada buvo jo priešai.

Vedžito transformacijos aspektai „Funimation“ dubliavime

Net ir Gokui grįžus į istoriją, „Dragon Ball Z“ anime serialas nepateikia žiūrovams konkretaus atsakymo apie Vedžito akistatą įvykusią kosmose. Goko „apsireiškimas“ Vedžitui iki šiol išlieka apsuptas paslapties ir fanų spekuliacijų: galbūt tai buvo ankstyvosios Goko pastangos įvaldyti staigaus persikėlimo manevrą (teleportaciją)? Tai taip pat galėjo būti Vedžito obsesijos, nuovargio, bei desperacijos sukurta haliucinacija. Abiejais atvejais minėtoji scena pakankamai taikliai iliustruoja ego ir Paties santykį bei perskyrą analitinėje psichologijoje. Nors idealas, kaip toks, žmogaus atžvilgiu visada išlieka transcendencija, C. G. Jung buvo įsitikinęs, jog laikinos jo išraiškos vis dėlto yra įmanomos. Viena iš tokių išraiškų – Vedžito transformacija į Super Sajaną.

Vaizduodama šį personažo raidos momentą, anglišką „Dragon Ball Z“ dubliavimą sukūrusi amerikiečių įgarsinimo studija „Funimation“ išryškina įdomius Vedžito transformacijos aspektus. Visų pirma, Vedžito balso aktoriaus Christopher Sabat perskaitytas monologas dera su anksčiau išsakyta mintimi, jog atsitraukdamas į vienišas treniruotes negyvenamose planetose Vedžitas perkeltine prasme atsitraukia į savo paties vidų: „kuomet žiauri elektrinė audra kilo danguje planetos, kurioje lankiausi, – prisimena Christopher Sabat Vedžitas – aš ją pasitikau. Ji atrodė prideranti. Tarsi išorinė manifestacija audros, kuri siautė manyje!“

Išvydęs sugrįžusio Goko ir netikėtai pasirodžiusio Ateities Trankso Super Sajanų formas, Vedžitas išsikelia sau tikslą, bet kokia kaina pralenkti varžovus jėga, tačiau įdomu tai, jog būtent vėlesnis šio tikslo išsižadėjimas ir lemia ilgai siektą Vedžito transformaciją. Ginant savo erdvėlaivį nuo meteoritų lietaus, treniruočių išsekintas Vedžitas sprogimo bangos nubloškiamas į uolienas. Pasiekęs savo limitą, išeikvojęs jėgas, kruvinas ir parklupdytas ant kelių sajanų princas „Funimation“ dubliavime spjauna tiek ant savo siekio būti stipresniu už Goką, tiek ant tikslo transformuotis ir stebinančiai būtent šią akimirką pasirodo auksinė Super Sajano aura, simboliškai nustelbdama tamsias, aplink Vedžitą siaučiančias negyvenamos planetos stichijas.

Akinanti ambicija 

Viena vertus, Vedžito transformaciją galima aiškinti remiantis Holokaustą išgyvenusio psichologo, logoterapijos mokyklos įkūrėjo Viktor Frankl įžvalgomis apie „paradoksalios intencijos“ metodą. Pavyzdžiui, Frankl knygoje „Žmogus ieško prasmės“ aprašomas atvejis apie pacientą buhalterį, kentusį nuo pirštų skausmų ir dėl netvarkingo rašto atsidūrusį rizikoje netekti savo darbo. Gydytojai Eva Kozdera pasiūlius pacientui tyčia rašyti kuo netvarkingiau, simptomai stebinančiai išnyko. Pasirodo, jog būtent desperatiškas troškimas išvengti nepageidaujamo rezultato sukūrė įtampą, kuri ir sąlygojo paciento simptomus. Lygiai tokiu pačiu principu desperatiškas Vedžito troškimas (tikslas) pralenkti Goką užkirto kelią pasireikšti jo paties viduje glūdinčiai, užgniaužtai galiai.

Kaino ir Abelio istoriją komentavęs kanadiečių psichologas Jordan Peterson nuolat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog žmogaus sąmonė vienu metu gali apdoroti tik labai ribotą informacijos kiekį. Didžioji dalis duomenų mūsų patirties lauke yra ignoruojama, prioritetą suteikiant tik objektams, turintiems didžiausią vertę mūsų pačių pasirinktoje vertybinėje sistemoje, o vertybės – kaip dar Antikoje kalbėjo Aristotelis – yra ne kas kita kaip mūsų tikslai. Pasirinkus netinkamus tikslus, potencialiai vertingi duomenys išstumiami į dėmesio periferiją ir tuomet mes – visai kaip Vedžitas – tampame akli savo problemų sprendimams.

 Idėja, kad toks pasaulis, kokį jį subjektyviai patiriame, yra troškimų sukurta iliuzija ar induizmo Vedose aptariama „Majos skraistė“ nebuvo svetima skirtingoms Rytų mąstymo tradicijoms, formavusioms kultūrinį kontekstą, kuriame ir subrendo pati „Dragon Ball“ serija. Minėtosios mintys taip pat atsispindi XVII a. japonų kardininko, bei Zen budisto Takuan Soho žodžiuose iš knygos „Nesupančiotas protas“: „Jei žiūrėdamas į medį matytum tik vieną iš jo raudonų lapų, nepastebėtum kitų. Kai akis nenukreipta nė į vieną iš lapų, o tu stebi medį apie nieką negalvodamas, bet koks kiekis lapų tampa matomas be ribų. Bet jei kuris nors vienas lapas prikausto žvilgsnį, atrodo, jog kitų lapų tiesiog nėra“ Vedžito atveju akinanti ambicija pralenkti Goką ir buvo tas „žvilgsnį prikaustantis lapas“ – tikslas, kurio auka reiškia galimybę peržengti savo ribas ir išpildyti sajanų rasės legendą.

Svarbiausia Vedžito pergalė 

„Dragon Ball“ serijoje nuolat kartojasi ta pati tendencija – kai tik atrodo, jog pagrindiniai veikėjai pasiekė neperkopiamą galios viršukalnę, neilgai trukus šį įspūdį triuškinančiai paneigia nauji iššūkiai. Kaip ir minėta, maksimalų psichologinės raidos tikslą įkūnijusi Super Sajano transformacija ilgainiui išlieka tik laikina idealo išraiška. Pavyzdžiui, net ir tapęs Super Sajanu Vedžitas neįstengia laimėti kovos prieš kiborgę 18. Idealas vėl nutolsta, skatindamas pagrindinius veikėjus atsitraukti į savo vidų Laiko ir Sielos kambaryje, bei pasileisti į naujas atsakymų paieškas.

 Nors Vedžitas nėra nukovęs nei vieno iš pagrindinių „Dragon Ball“ antagonistų, tai dar nereiškia, jog šis antididvyris nepasiekė jokios reikšmingos pergalės serijos eigoje. Alinančios treniruotės 450 kartų stipresnėje gravitacijoje, vienišos akistatos su kosminėmis audromis, bei ilgainiui pasiekta Super Sajano forma liudija, kad Vedžitas yra laimėjęs pačią sunkiausią įmanomą kovą – kovą prieš save. Todėl nepaisant neretai grubaus šio personažo charakterio, Vedžitą, jo kelionę ir savęs paieškas nesunku įsivaizduoti kaip teigiamą reikšmę turintį pavyzdį, neatsitiktinai atstovaujantį pusę, už kurią kovoja serijos didvyriai.

Komentarai