Savaitės Naujienos #11

Savaitės Naujienos #10

Demon Slayer / Kimetsu no Yaiba

Dėkojame Just Deep už šį puikų straipsnį. Džiaugiamės turėdami tokią nuostabią pagalbininkę ir tikimės, kad ne tik mes įvertiname jos įdėtas pastangas, bet ir mūsų šaunus lankytojų ratas nepamirš raštelti vieno kito žodelio komentaruose.

Bendrai apie kūrybinę grupę:

Demon Slayer / Kimetsu no Yaiba https://animesub.lt/anime/kimetsu-no-yaiba/ yra manga, kurią kuria Koyoharu Gotōge, viena iš nedaugelio moterų shōnen pasaulyje. Manga publikuota vasario 15 dieną 2016 metais žurnale – „Weekly Shōnen Jump“. Autorė tai pat yra išleidusi „Haeniwa no Zigzag“, kuris nebuvo populiarus ar gerai išplėtotas, su kitais autorės darbai nesusipažinau. Jos pirmas darbas išleistas „70-tam Jump Treasure Newcomer Manga Awards“ 2013 metais – „Kagarigari“. Tai vieno skyriaus manga apie demonų žudiką, Kimetsu no Yaiba yra paremta pirmuoju darbu.
„Kimetsu no Yaiba“ manga labai populiari Japonijoje ir lenkia pardavimais 2019 metais „One piece“ ir kitas mangas „Weekly Shōnen Jump“ antologijoje.
12,057,628 serijų – Kimetsu no Yaiba; 10,134,232 serijų – One Piece
tai pat, autorės light novelės pagal tomų pardavimus yra 3 ir 5 vietoje.

Per dvi dienas parduota 700 000 mangos kopijų, neskaitant neoficialių pardavimų, skenuotų darbų ar nelegalių svetainių, kur tiesiog einam ir skaitom mangą.

Ufotable studija ir jos komanda.
(Kiek skaičiau komentarų, apžvalgų apie komandą kalba ne iš geriausios pusės, nes neparodo mangos kovos scenų ir kitų dalykų, ar lygina su kitais kompanijos darbais, kurie nuvylė tą asmenį. Ir man dažnai susidarė nuomonė, kad tas žmogus, kuris rašė tą komentarą/apžvalgą net neskaitė mangos. Kadangi komanda paplušėjo iš peties, kovos scenos papildytos, nes mangoje jos nėra labai detalios. Panaudota daug Utagawa Kuniyoshi (vienas iš ukiyo-e stiliaus dailininkų) piešimo stiliaus elementų. Iš tiesų jie yra mangoje, bet nėra tokie detalūs ir dažniau menami, nei matomi. Plius pati autorė padėjo su veikėjų charakterinių naratyvais. Daugybė elementų yra piešti rankomis, bet ne analogu. Ir man dažnai susidarė vaizdas, kad komentaro autorius nežino kokia virtuvė išties yra už uždarų durų. Ne visada kūrybinė grupė yra kalta dėl blogos produkcijos, nes ji ne visada gali pakeisti užsakovo reikalavimus. (Pati dirbau prie paveiksliukų darymo, ir per sukąstus dantis pieši, tai kas pasakyta piešti, o nei taip kaip nori piešti ir jokie pakeitimai nėra priimami)).

O dabar kiek detaliau apie kūrybinę grupę.

Režisierius – Haruo Sotozaki dirbo su tokiais projektais kaip – „Cowboy Bebop: The Movie“, „Fullmetal Alchemist: Brotherhood“. Režisieriaus pareigas turėjo su tokiais darbais – „Tales of Zestiria the X“, „Dokkoida!?“, „Tales of Zestiria: Dawn of the Shepherd“ nesu susipažinusi su šitais darbais, tai negaliu vertinti ar jis geras režisierius. Iš kitos pusės jei jis būtų blogas nedarytų „Kimetsu no Yaiba: Mugen Ressha-Hen“ filmo, tiesa? Ir nebūtų laimėjęs geriausio anime režisieriaus titulo 2019 metais dėl Demon Slayer anime.

Kinematografas – Yûichi Terao darbai – „Fate/Stay Night: Heaven’s Feel – I. Presage Flower”, „Fate/stay night: Unlimited Blade Works”, „Fate/Zero“.
Animacijos direktorius : Manabu Kamino, Kayo Onizawa, Akira Matsushima (dirbęs su „Naruto” ir daugybę kitų), Maiko Miyake, Masanori Miyake ( dirbęs su „Akame ga Kill!”).
Charakterių dizaineris – Miyuki Satô (dirbusi su „Goblin Slayer”, Steins;Gate”, „The Girl Who Leapt Through Time”), Mika Kikuchi (dirbusi su „Welcome to the Space Show”).

              Ufotable studija rinko žmones, kurie turi daugiausia patirties dirbant vienas su kitu, kad galėtų pasitikėti vienas kito darbu, žinotų įpročius ir būtų lengviau ir greičiau dirbti ir mano akimis jiems pavyko, sklandžiai įgyvendinti autorės Koyoharu Gotōge sumanymus, esančius mangoje. Autorė po premjeros verkė ir labai džiaugėsi anime.

Trumpa įžvalga:
Istorija pilna skaudulių, kada yra žaidžiama su žiūrovo emocijomis. Parodoma, kad ir koks yra blogas asmuo, jis ne visada pasirinko tokiu būti savo noru ir net jam reikia gailesčio. Kad visi turi svajonių ir kartais eidami lik jų pasirenkam blogą kelią ir atgal nėra kaip sugrįžti, o vėliau pamirštam kokie esam iš tiesų. Istorijoje susipina broliška meilė ir rūpestis, sunkus darbas ir draugystė. Ne veltui dažnai epizoduose yra vaizduojamos rankos. Po pirmo epizodo Tanjiro rankų momento, kurios nuo darbo, yra suskeldėjusios, sušalusios ir nuo sniego nugeltos – verkiau, nors nemeluosiu ir prieš tai verkiau (Verksnė just_Deep :D). Bet anime nėra tik skauduliai, joje susipina subtilus humoras, kuris šiek tiek paskaidrina slogią atmosferą dėl demonų ir žmonių mirčių.

Trumpa pagridinė istorija:
Šeima gyvenanti kalnuose – išžudoma demonų, paliekamas tik „vyriausias“ šeimos vaikas t.y. dukra – Nezuko, kad virstų demonu. Bet demonai nežino, kad yra sūnus, kuris išėjęs į kaimą esantį slėnyje. Po dienos grįžta vyriausias sūnus Tanjiro ir randa dar šiltą Nezuko ir skuba į kaimą ieškoti pagalbos. Pusiaukelėje viskas pasikeičia, kai Nezuko virsta demonu, o Tanjiro nenorėdamas prarasti sesers, prisiekia ją atversti žmogumi.

Pagrindiniai veikėjai:

Elitiniai kariai:

Kvėpavimo stiliai (trumpai):
Visi kvėpavimo stiliai prasidėjo nuo vieno – Saulės kvėpavimo, kurį buvo įvaldęs Yoriichi Tsugikuni. Tai senovinis ir pirmas kvėpavimas, jį naudoja tik vienas žmogus, Yoriichi buvo pirmasis demonų žudikas. Saulės kvėpavimas išsišakojo, kai kovotojai bandė išmokti saulės technikos. Kiekvienas kovotojas atrado savo technikas,  pagal savo fizines ir protines galimybes.

Vandens kvėpavimas. Originaliai turi 10 formų, bet Giyu Tomioka sukūrė naują 11 formą. Universalus kvėpavimas, nes galima pakeisti vandens tekėjimo kryptį ir sukurti savo unikalų puolimo būdą.
*  Gėlių kvėpavimas, tai atšaka Vandens kvėpavimo, ją sukūrė Kanae Kochi, ji turi 7 formas.
*  Vabzdžių kvėpavimas – Gėlių kvėpavimo atšaka ją sukūrė ir naudoja Shinobu Kocho, neturėdama daug fizinės energijos, ji naudoja nuodus. Atšaka turi 4 formas.
*  Gyvatės kvėpavimas – atšaka naudojanti 4 formas ir gyvatės formos kardą.

Ugnies kvėpavimas, tai stilius, kuris labiausiai panašus į Saulės kvėpavimą. Ugnies kvėpavimas turi 5 formas ir naudojamas Rengoku šeimos.
*  Meilės kvėpavimas, ugnies kvėpavimo atšaka ją sukūrė ir naudoja Mitsuri Kanroji. Kvėpavimas turi 5 formas ir jas atlikti gali tik Mitsuri, dėl savo fizinės jėgos ir lankstaus kardo.

Vėjo kvėpavimas, tai sustiprinto lytėjimo ir jausmo technika, technika turi 8 formas.
*  Rūko kvėpavimas – ją sukūrė ir naudoja Muichiro Tokito, originali technika turi 6 formas, bet inirtingos kovos metu Muichiro sukūrė 7 formą. Pats kvėpavimas yra Vėjo kvėpavimo atšaka
*  Žvėries kvėpavimas, atšaka Vėjo kvėpavimo, ją naudoja tik Inosuke Hashibira. Jis pats save išsimokimo šios technikos ir tik iš dalies yra Vėjo kvėpavimo atšaka, nes Inosuke naudoja aptikimo jausmą (kada jaučia artėjančius pavojus). Forma unikali dviem kardais, kuriuos kovotojas apdaužo, kad jie būtų kaip dantyti. Kvėpavimas turi 10 formų.

                Akmens kvėpavimas, turi 5 formas ir šiuo metu ją naudoja stipriausias Elitinis karys – Gyomei Himejima.

Griaustinio kvėpavimo stilius, turi 6 formas, bet vėliau yra sukuriama 7 forma. Forma akcentuojama į kojų stiprumą ir greitį. (Kovos stilius yra įkvėptas Laijutsu kovos meno).
*  Garso kvėpavimas, sudėtingas stilius, nes reikia jausti priešininko judesius, kitaip sakant juos girdėti per garsų ritmiškumą, yra 5 formos.

                Šokančio ugnies dievo kvėpavimas – technika perduodama iš kartos į kartą su Hanafuda auskarais Kamado šeimoje. Yra 12 segmentų, kurie atliekami nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Tai šokis padėkoti už išgelbėtą gyvybę Yoriichi Tsugikuni. Pats stilius turi 13 formų.

Demonai:
Demonai mangoje yra įkvėpti japoniškų legendų apie monstrus kaip – Oni, Yōkai, Yūrei. (Paminėsiu tik kelis, kad nebūtų daugiau sužinoma apie siužetą.)

113 metų nebuvo nužudytas Aukštesnysis mėnulio demonas ir nebuvo sutiktas Muzan Kibutsuji.  Muzan Kibutsuji medžiojo šeimas, kurios galėjo būti susietos su Yoriichi Tsugikuni, dėl galimybės atgimti dėmėms. Dėl tos priežasties Komodo šeima buvo išžudyta ir Nezuko paversta demonu. O pats Muzan ieško dalyko, kuris galėtų paversti jo egzistenciją kitokia, kaip ir pačios žmonijos.

ir kiti demonai pasirodantys mangoje/ filme:

Pigmentinės dėmės ant veido:
            Pigmentinės dėmės ir jų raida – ji perduodama, tarsi liga. Kitaip sakant Tanjiro atrakino dėmes, kai vaikystėje apsaugojo savo brolį ir pats apsidegino kaktą. Tokią pat dėmę turėjo jo tėtis. Tai pirmoji stadija, „dėmės atrakinimas”. Kitas žingsnis peržengti savo galimybių ribas, kada dėmė įgauna savo formą, nuo šitos ribos ji persiduoda kitiems kovotojams, kurie peržengė savo ribas.  Jokie užrašai apie dėmes, jų galimybes nėra išsaugoti. Yra žinoma ne daug informacijos, nes vienas stipriausių kovotojų, nenorėjo perduoti šio sugebėjimo, su mintimi, kad tik tikrai talentingi „atrakins dėmes”. Pagrindinis dalykas yra sąlytis su karščių, kaip apsideginimas, kūno temperatūros pakilimas apie 40C, dažnas pulsas apie 200 dūžių (normalus pulsas yra apie 60 dūžių per minutę) ir didelė tikimybė mirti. Arba gauni dėmę arba miršti, tokia yra logika.

Visterija:
            Kodėl visterijos nemėgsta demonai? Pagal kelias Japonijos legendas Kami Myōjin nusileido iš dangaus ir kovojo su vienuoliu (kunigu) Moriya Daijin dėl žemės. Jie kovojo naudodami geležį ir visterijos šakas. Kami laimėjo ir numetė visterijos šaką ir taip išaugo Fujisuwa giria.
Visterija –  grožis, meilė, ilgas ar nemirtingas gyvenimas, palaima, gražumas, kantrybė, laimė po sunkumų, harmonija ir taika. Visterija –  ilgai augantis krūmas, kuris gali pradėti žydėti po 20 metų. Ji auginama kartomis (vieniems numirus jas augina/prižiūri kiti). Visterija, tai pat reiškia nostalgiją ir prisiminimus. Seniausia visterija pasaulyje 144 metų Ashikaga gėlių parke, ji tai pat yra antra pagal dydį užima 1,990 kvadratinių metrų!
Niekur aiškaus atsakymo neradau, kodėl demonai galėtų nemėgti visterijų, bet dažnai visterijos auga prie šventyklų, yra naudojamos dievų kovose ir keli Yōkai, Oni žudikai naudojo visterijas savo legendose. Ir iš tiesų visterijos yra nuodingos, tad visterijų nuodai realus dalykas.

(Jei neskaitai mangos, neskaityk legendos)
Du broliai legenda:
            Du broliai Minamoto no Yorimitsu (Minamoto no Raikō) ir Minamoto no Yorinobu. Abu priklausė Fujiwara klanui (prie visterijos kalno, paveiksliuke). Ir yra garsūs Japonijos samurajai, kurie gyveno Heian periodu. Kodėl tai pasakoju? Na, broliai yra sbarbūs mangoje ir visoje istorijoje, apie tai nepasakosiu daug. Esmė, kad Raikō yra minimas legendose, poezijoje, vaizduojamas paveiksluose (vienas jų prie Motinos vorės aprašymo – „Tsuchigumo no Sōshi Emaki“). Ir tai svarbu, nes Raikō nugalėjo Shuten-dōji, kuris yra Japonijos demonų/ trolių lyderis. Rementis Ōeyama Ekotoba, Shuten-dōji tampa savimi, kai miega. Tuo metu jis yra 15,25 metrų ūgio, turi raudoną kūną ir penkias raguotas galvas su 15 akių. Viena koja juoda, o kita balta, o rankos – geltona ir mėlyna. Raikō davė demonui sakės ir leido užmigti ir tada su savo vyrais nukirto jam galvas, taip nužudydami demoną/trolį. Raikō yra dažnai minimas kaip demonų, monstrų, trolių žudikas ir vienas pirmųjų samurajų. Minamoto no Yorinobu irgi buvo samurajus, bet legendų apie jį nėra, jis siekė aukšto rango ir pripažinimo politinėje sferoje.

Tai tarsi du broliai, vienas naudoja Saulės kvėpavimą, o kitas Mėnulio. Žinoma, Koyoharu Gotōge interpretavo istoriją pagal save, bet inspiracijos sėmėsi iš šių samurajų, kurie istorijoje minimi kaip pirmieji.

Mano asmeninė nuomonė:
Man labai patiko manga, dar labiau patiko anime ir labai patiko, Utagawa Kuniyoshi priešino elementai, kovų metu. Po anime sėdau prie mangos. Šiek tiek buvo sudėtinga įsijausti į ją, nes trūko tų animes piešimo sprendimų, kurių nėra mangoje. Bet persilaužimas įvyko greitai ir mangą perskaičiau per nepilną savaitę iki 180 skyriaus. (Man labiau patinka pirma perskaityti mangą, o tik tada anime žiūrėti).
Aš likau nesupratusi kodėl anime sulaukia tiek neapykantos, nes piešimas gražus, istorija aiški ir siužetas plėtojamas tolygiai, personažų charakteriai auga su kiekviena serija. Tikrai yra 2019 metų anime, kur tiesiog liūdna žiūrėti, nes nei siužetas nei piešimas nėra toks geras. Pažiūrėjus anime pradėjau galvoti kaip viena draugė sakė, – „žmonės nemėgsta Kimetsu no Yaiba, nes tai populiarus dalykas“.
Rekomenduoju pažiūrėti šitą anime, nėra ji pati, pati geriausia (kūrėjai to ir nesiekė), bet tikrai gera, tiek istorija tiek piešimu.

Trumpi klausimai – atsakymai.

Tangjiro kardas tapo raudonas kai gavo naują? – Ne, priežastis ta pati.

Koks amžius/metai Demons Slayer siužete? – Taisho periodas, 1912-1926m.

Ar labai stiprus yra Muzan? – taip, labai, juk jo lašas kraujo suteikia daug galių paprastiems demonams.

Kimetsu no yaiba reiškia? – demonus žudantys ašmenys.

Ar Nezuko atvirto žmogumi? – Kol kas nėra žinoma (manga šiuo metu kai rašau turi 185 skyrius)

Kodėl Nezuko burnoje yra bambukas? – Kad neįkastų žmogui, ar netyčia nepatektų žmogaus kraujo.

Ar Nezuko nereikia maisto ir vandens? – ne, ji atgauna jėgas miegodama.

Kodėl Kagaya Ubuyashiki vadovauja Demonų žudikų korpusui? – taip ir yra silpnas, negali kovoti. Jo šeima yra prakeikta, nes Muzan yra kilęs iš Ubuyashiki giminės. Jis rūpinasi visais kovotojais, net pačiais silpniausiais, taip užsitarnaudamas pagarbą ir nuolankumą. Dažnu atveju Ubuyashiki šeima padėjo kovotojams, prieš jiems tampant kovotojais.

Ar demonai gali naudotis kvėpavimo stiliais? – taip, gali.

Nuo ko priklauso demono stiprumas? – nuo suvalgytų žmonių skaičiaus ir fizinės būklės prieš pavirstant demonu.

Kokios yra kardų spalvos? – įvairios. Tanjiro – juodas. Zenitsu – geltonas, Inosuke – šaltai pilkas, Giyu – mėlynas, Shinobu – levandos violetinė, Kyojuro – raudonas, Gyomei – pilkas, Sanemi – žalias, Kanao – šviesiai pilkas, Mitsuri – rožinis, Obanai – violetinis, Muichiro – baltas, Tengen Uzui – juodas, o ašmenys chaki.

Kodėl kardų gamintojai yra su kaukėm? – kad niekas nežinotų kaip jie atrodo ir negalėtų jų nužudyti.

Castlevania – Ar verta žiūrėti?

Šiais metais, gegužės 13 pasirodys paskutinis Castlevania sezonas.

Kas gi tas Castlevania?

Amerikiečių animacinis serialas paremtas japonų Konami video žaidimu – Castlevania III: Dracula’s Curse (Drakulos prakeiksmas). Netflix Castlevania seriale pasakojama apie Drakulą prakeikusį pasaulį. Jis vedė žmonių moterį Lizą, kuri mėgo mokslą ir stengėsi padėti žmonėms įveikti ligas. Tačiau bažnyčia nepriima mokslo ir apkaltina moterį raganavimu, todėl sudegina ją ant laužo už nuodemes. Supykęs Drakula žmonėms skiria metus pasikeisti ir tobulėti, tačiau šie toliau toliau gyvena kaip seniau ir susilaukia bausmės – į Žemę paleisti siaubūnai su užduotimi sunaikinti visus iki vieno. Po įžangos greitai susipažįstame su mūsų pagrindine trijulė. Trevoru Belmontu, paskutiniu iš Belmontų šeimos, pagarsėjusios už įvairių demonų medžiojimą, Sifą Belnadą, kalbėtoją, turinčią stebuklingų galių, ir Alukardą, Drakulos bei Lizos sūnų.

Ar verta žiūrėti Castlevania?

Pradėsime nuo to, kad Castlevania skirtas vyresniai publikai. Ir verta paminėti, kad istoriją parašė Warren’as Ellis’as (Red, “Iron Man 3). Tikriausiai svarstantys ar žiūrėti ar bent išgirdę pavadinimą tikisi paprasto animacinio serialo apie Drakulą ir komandą siekiančią jį nudėti. Visgi, istorijoje yra kur kas daugiau nei vampyrų bei demonų žudymai. Daug detalių, pati istorija nėra per daug sudėtinga norint susigaudyti kas ir kodėl vyksta, tačiau jūsų laukia netikėti siužeto vingiai.

Animacija seriale atrodo nuostabiai, puikiai perteikta tuometinė atmosfera, žmonių mąstymas, neišprusimas ar nenoras priimti tiesos. Taip pat puikiai matome žmonių vertybes ir jų nuodemes, nat kai patys kūnigai mano esą Dievai ir drįsta įsakinėti kitiems, siekti valdžios ir teigti jos viską žino geriau už kitus. O ką jau kalbėti apie kovų choreografiją, jų įvairovę ir tikroviškumą – nukirstos rankos, skraidančios žarnos, žmonės pilantys savo srutas į gatves ir dar daugiau. Žaidžiant kokį viduramžių RPG galima grožėtis kalnais, gėlytėmis ar kovomis, bet iki tokių detalių jiems dar toli.

Muzika taip pat labai gerai pritaikyta. Trevor’as Moris’as kūrė garso takelius serialui Vikingai (Vikings), bet savęs nepagailėjo, tad žiūrėdami Castlevania muzikos dėka galėsite geriau įsijausti. Norintys pasiklausyti garso takelių juos tas per Spotify.

Žiūrintys su japonišku įgarsinimu ir titrais turėtų viltis, kad pasitaikė geri vertėjai ir perteikė veikėjų mintis, charakterį ir panašiai. Kadangi darbas amerikiečių, žiūrint originaliu anglišku dubliažu išgirsit oi kokių frazių. Manau, net labiau mėgstantys japonišką įgarsinimą šįkart gali nepabijoti ir angliško.

Na, o pabaigai, mėgstantys detalią animaciją, viduramžių atmosferą, vyresnius veikėjus (jeigu žiūrintiems anime atsibodo verksniai paaugliai su vaivorykštės spalvų plaukais) bei netikėtus istorijos vingius, Castlevania puikiai tiks. Jeigu jau žiūrėjote ir ieškote ko nors panašaus, tai štai keletas panašių, pagal žaidimus paremtų anime ir animacinių serialų.

Dante’s inferno, Gungrave, Persona 3, Devil May Cry, Dragon’s Dogma, Dota, Dragon Age: Dawn of the Seeker.

„AKIRA“ kaip buvo išrastas naujas raudonas atspalvis

Ištrauka iš Protagonistas žurnalo, viską galite rasti čia

Autorė – Violeta Pročkytė

Daugiau panašių straipsnių rasite mūsų draugų puslapyje – GeekPropaganda

Filmą lietuviškai galite žiūrėti čia

Kaip atrodys pasaulio pabaiga? Galbūt bevardėje pievoje nusileis ateivių laivas? O gal visi tie zombių filmai pasirodys esą pranašiški ir dėl visko bus kaltas suktas virusas? Ar už visko gali slėptis paprasti žmogiški poelgiai, kurie vienaip ar kitaip pakeis pasaulį?

Būtent tokią situaciją ir nupasakoja klasika tapęs japonų animacijos šedevras „Akira“. Šiame tekste tikrai nebandysiu nagrinėti herojų minčių ar poelgių (tam tikriausiai prireiktų daugybės puslapių), mano tikslas yra supažindinti jus su pasauliu, kuriame ir vyksta veiksmas. Nepaisant ganėtinai garbingos išleidimo datos (1988), „Akira“ ne be reikalo puikuojasi įvairiuose geriausių filmų bei anime sąrašuose. Tai buvo daug pastangų ir darbo reikalavęs filmas, kuris daugeliui naujokų atvėrė duris į japonų animacijos pasaulį.

Tad kodėl gi „Akira“ subūrė tiek daug gerbėjų ir yra mėgstamas visame pasaulyje net po daugiau nei trijų dešimtmečių? Na, mano nuomone, atsakymas labai paprastas – „Akira“ yra mokslinės fantastikos filmas, kuris nenori būti nei per daug mokslinis, nei per daug fantastinis. Čia nėra ateivių ar tarpgalaktinių karų, veiksmas vyksta Žemėje, o veiksmo sūkuryje atsiduria nepaaiškinamų galių turintys vaikai, kurie geba sunaikinti miestus.

Ši formulė, žinoma, nieko nenustebins, bet prieš 30 metų, ateivių, kelionių laiku ir tolimų planetų apsuptyje, fantastinė istorija apie žmones, kurie nesėkmingai bando susitvarkyti su žmogiškomis problemomis, buvo gana originali.

Siužetas ir veikėjai

Filmas vyksta sunaikintame ir atstatytame Tokijuje. Miestas nebėra toks gražus, koks buvo – pilna gaujų, korumpuotų politikų, nepatenkintų žmonių ir protestuotojų. Po dar vieno pasaulinio karo visi bando išgyventi kaip tik begali.

Pagrindiniai veikėjai yra Tetsuo ir Kaneda, draugai nuo vaikystės, kurių charakteriai skiriasi kaip diena ir naktis. Kaneda yra savimi pasitikintis Kapsulių gaujos vadas, o Tetsuo tėra gaujos narys, kurį Kaneda neretai turi ginti. Šie paaugliai ramiai leidžia dienas siautėdami gatvėse, kol vieną naktį netikėtai susiduria su telepatinių galių turinčių vaiku.

Tai amžiams išskiria draugus. Sužeistas Tetsuo yra nugabenamas į karinę laboratoriją, kurioje jam atliekami eksperimentai, o viskam vadovauja griežtasis Pulkininkas. Būtent jis atsakingas už eksperimento eigą, jis taip pat saugo Akiros paslaptį. Mažai kas žinoma apie jo praeitį, ir nors jis bijo Akiros, pats padeda sukurti naują košmaro versiją.

Netrukus į viską įsivelia ir Pasipriešinimo grupės narė Kei. Ši grupė nori surasti ir išvaduoti Akirą, nors patys nežino, ką tas vardas reiškia. Jų nuomone, Akira gali padėti nuversti dabartinę netikusią valdžią ir padėti sukurti naują, geresnę valdymo sistemą.

Kuo daugiau Kaneda sužino apie veikėjų planus, tuo labiau nori išvaduoti savo draugą. Tetsuo po truputį praranda sveiką protą ir imasi vienas ieškoti Akiros, kad šis padėtų jam suvaldyti nekontroliuojamą gebėjimą. Noras suvaldyti save netrukus pavirsta į galios troškimą – juk dabar Tetsuo gali daryti ką tik panorėjęs ir jam nebereikia geriausio draugo pagalbos!

Siužetas, kuriame vienas iš veikėjų tampa pagrindiniu blogiečiu, tikrai nėra „Oskaro“ verta istorija. Tačiau filmo „Akira“ varomoji jėga yra idėjos, kurios slepiasi už herojų ir jų veiksmų. Galima ginčytis, ar visi filmo herojai turėjo svarias savo elgesio priežastis, nes žiūrovui jos gali atrodyti kvailos arba paviršutiniškos. Visgi personažai ir gvildenamos temos pavertė filmą vienu įtakingiausių mokslinės fantastikos kūrinių.

Trečiasis pasaulinis karas

Neišsigąskite, filmas tikrai ne apie karą (bent jau ne apie tiesioginį). Veiksmas vyksta Naujajame Tokijuje (Neo-Tokyo) 2019 metais. Miesto pirmtaką prieš 31 metus sunaikino neaiškios kilmės sprogimas. Visas likęs pasaulis, išvydęs tokią katastrofą, netruko sugalvoti, jog prasidėjo naujasis Didysis karas. Neaišku, kiek laiko jis truko ir kokios jo globalinės pasekmės, tačiau pačiai Japonijai prireikė kelių dešimtmečių, kad atstatytų bent dalį senosios sostinės. Visgi sprogimas nebuvo koks nors teroristinis išpuolis, jį sukėlė vyriausybės eksperimentu tapęs Akira.

Leiskite, paaiškinsiu… Japonijos valdžia labai norėjo savo pusėje turėti telepatinių galių turinčių žmonių. Tai tapo ypač svarbiu eksperimentu, kurio rezultatas – 4 šių galių turintys vaikai. Vyriausybės akyse tai buvo puiki sėkmės istorija. Tačiau vienas iš vaikų parodė daug didesnius ir pavojingesnius telepatinius gebėjimus nei jo draugai. Akira greitai atitrūko nuo tikrovės ir (dėl mums nežinomų priežasčių) jo galia sunaikino Tokiją.

Vyriausybė nebuvo pasiruošusi prisiimti kaltės. Juk eksperimentui buvo skirta daugybė pinigų! Taigi, užuot prisiėmę kaltę ir kentėję pasekmes, jie nuslėpė, kad Akira apskritai egzistavo ir padėjo skleisti naujo pasaulinio karo naratyvą – jei nėra ginklo, nėra ir nusikaltimo.

Pasaulis po Akiros

Pradėkime nuo pačios visuomenės. Nenuostabu, kad šalyje, kuri per trumpą laiką turėjo išgyventi net du ją parklupdžiusius pasaulinius karus, netrūksta problemų. Naujajame Tokijuje pilna motociklais važinėjančių gaujų, kurių nariais gali tapti vos paauglystės sulaukę jaunuoliai. Žinoma, įstatymai tai draudžia, tačiau miestas yra labai tankiai apgyvendintas ir „AKIRA“ arba kaip buvo išrastas naujas raudonas atspalvis vasara 2020 pareigūnai tiesiog neturi laiko (ar noro) tvarkytis su gatvėse siaučiančiais vaikėzais. Jie tarsi nustumiami į šalį – juk ir taip apstu problemų, kam čia dar vaikytis kažką greitkeliuose? Filme policininkai tokias gaujas traktuoja kaip kasdienį dalyką, nieko ypatingo.

Reikia pabrėžti, kad ne dėl pinigų šie nusikaltėliai taip blaškosi. Naujoji sostinė nepasižymi dideliais turtais, todėl gaujos pešasi dėl statuso arba kai neranda sau vietos. Kad ir kaip baisiai skambėtų, toks jų nusistatymas nėra iš piršto laužtas. Pagrindiniai filmo veikėjai Kaneda ir Tetsuo – moksleiviai, lankantys profesinę mokyklą, kurioje taikomos fizinės bausmės; jie kieti „per alkūnes“ ir kartais pešasi su kitomis gaujomis. Nors tokie susidūrimai dažnai baigiasi kieno nors mirtimi, 16-mečių tai nebaugina. Jie užaugo nusivylusioje visuomenėje, kurioje tokie nutikimai tapo dažnu reiškiniu.

Kalbant apie nusivylusius piliečius… Filmo fone vyksta konfliktas, kurį kartais galime iš arčiau išvysti tik veikėjų akimis. Tokijo gyventojai yra nepatenkinti mokesčių reforma, kuri tariamai patuštins daugelio kišenes. Gyventojai eina į gatves protestuoti, kur juos pasitinka vyriausybę palaikančios pajėgos. Konfliktai tarp paprastų žmonių ir ginkluotų pajėgų yra žiauri Naujojo Tokijo realybė. Tokie protestai duoda pradžią pasipriešinimo judėjimui – labiau organizuotai piliečių kovai prieš valdžią.

Žmonių nepasitenkinimas turėtų tapti paskata vyriausybei, kad metas kažką keisti. Juk praėjo 31 metai po katastrofos, miestas atstatytas iš naujo, o karinės pajėgos turi beveik futuristinę technologiją… Bet štai čia ir prasideda uždaras Akiros ratas. Japonijos vyriausybė skiria didelius pinigus, kad jų paslaptys būtų išsaugotos. Niekas, išskyrus aukščiausius valdžios sluoksnius, negali žinoti apie Akirą, kitaip Japonija praras savo statusą ir niekada jo nebeatgaus. Taigi, pinigai kurie galėtų būti skiriami švietimui ar infrastruktūrai keliauja į armijos rankas, nes būtent jie ir saugo tai, kas liko iš Akiros.

Filme yra trumpa scena, kuri puikiai nusako Japonijos sunkumus. Valdžios atstovų susitikime aptariami ateities planai ir visi ministrai nori kuo didesnės pyrago dalies. Kai Pulkininkas pareikalauja didesnės sumos eksperimentams, kiti tuoj prieštarauja: juk reikia Olimpines žaidynes rengti, sveikatos apsaugai pinigų ir taip neužtenka ir t.t. Vienas valdžios atstovas net pabrėžia, jog nėra konkrečių įrodymų, kad būtent paslaptingasis Akira sukėlė pasaulinį karą. Kitaip tariant, naujoji valdžia jau pamiršo, ko taip bijojo senoji, ir Akira jiems tėra pašalinis galvos skausmas.

Nesibaigianti istorija

Viskas filme „Akira“ tarsi sukasi ratu. Kai vienas ciklas baigiasi, prasideda kitas, ir taip tikriausiai be galo. Turbūt geriausiai tai atsispindi Tetsuo ir Akiros gyvenimuose. Su jais armija atliko pavojingus eksperimentus, jie sustiprėjo, buvo pavadinti priešais ir galiausiai pražudė daugybę žmonių. Tai, kad juos skiria keletas dešimtmečių, aiškiai nusako armijos ir valdžios požiūrį. Sveiką protą išsaugojusiam žmogui šautų mintis, kad jei laboratoriniai eksperimentai sunaikino miestą ir pradėjo pasaulinį karą, metas būtų juos nutraukti. Tačiau armija laikėsi savo. Jie eksperimentavo su Akiros palaikais, o tuomet jiems į rankas pakliuvo Tetsuo.

Filmo pradžioje Tetsuo nerodė jokių išskirtinų gebėjimų, tiesą pasakius, jis buvo vienas iš silpnesnių veikėjų ir Kaneda turėjo jį ginti. Tačiau kai Tetsuo susidūrė su vienu iš originalių telepatų, armija netruko jį suimti ir atliko keletą eksperimentų. Jie „AKIRA“ arba kaip buvo išrastas naujas raudonas atspalvis | Violeta Pročkytė „akira“ plakatas Protagonistas | vasara 2020 47 aptiko panašumų tarp Akiros ir Tetsuo, tačiau nenustojo eksperimentuoti. Kuomet Tetsuo paspruko ir ėmė siautėti mieste, jie negaišo paskelbti jį naujuoju blogiečiu, kuris kelia pavojų nekaltiems žmonėms. Tai puikus išsipildančios pranašystės pavyzdys: armija taip bijojo antrojo Akiros, kad pati jį ir sukūrė.

Dar vienas pasikartojantis ciklas – miesto sunaikinimas. Pirmą kartą tai įvyko 1988 m., antrą kartą – 2019 m. Naujasis Tokijas buvo atstatytas įlankos viduryje kaip dirbtinė sala. Miestas susitraukė, iš milžiniško didmiesčio jis tapo koncentruota gyvenviete, viena iš tankiausiai apgyvendintų vietų pasaulyje. Po antrojo sunaikinimo atstatyti miestą bus dar sunkiau. Pinigų liks dar mažiau, gyventojai bus dar labiau nepatenkinti ir kils dar aršesnės miesto problemos. Tai gali vesti prie daugiau radikalių sprendimų, o šie – prie sunkesnių gyvenimo sąlygų. Naujasis miestas tarsi įspraustas į amžiną ratą ir tegali atkartoti senojo veiksmus. Kol nepasikeis žmonių požiūris, tol miesto likimas išliks toks pats.

„Akirared“

Tekstą norėčiau pabaigti linksmiau, nei pradėjau. „Akira“ pasirodė tuo metu, kai mokslinė fantastika buvo gana populiari. Kino ekranuose buvo pilna ateivių, grobuonių ir panašių visus skriaudžiančių sutvėrimų, o geriausiais personažais tapdavo būtent paprasti žmonės, kurie virsdavo herojais. Nieko nuostabaus, kad Japonija norėjo sukurti savąjį mokslinės fantastikos gigantą. Filmas kainavo daugiau nei 1 milijardą jenų ir ilgą laiką buvo brangiausias japonų animacijos projektas. Kad „Akira“ darytų kuo didesnį įspūdį, animacijos studija išrado daugybę įvairių spalvų atspalvių. Tikriausiai populiariausias iš jų vadinasi „Akirared“ – būtent ši raudona ir tapo neoficialiu filmo simboliu.

Yra teigiančių, kad būtent „Akira“ paskatino pasaulinį susidomėjimą japonų animacija, nes filmas tikrai nėra skirtas vaikams (kaip daugelis animuotų istorijų vakarų kultūroje). Unikalus „Akira“ stilius tapo įkvėpimu daugeliui po jo pasirodžiusių istorijų, o filmai ir žaidimai vis dar skolinasi elementus iš šios japoniškos klasikos (ypač iki skausmo pažįstamą raudoną motociklą).

Komentarai