Tas keistas jausmas…

Neseniai peržiūrėjau vieną anime ir tiesiog psichologiškai negalėjau susitaikyti su tokia keista pabaiga….. Tad akimirksniu susiradau mangą ir per mažiau nei savaitę surijau 255 skyrius… Ir vis tiek man maža… Viską perskaičius užplūdo toks praradimo jausmas, o ką toliau daryti? Kur dar rasti tokią gerą istoriją?

Žinau, kad ne mane vieną aplanko šis jausmas, kai istorija baigiasi, bet tu tiesiog neįstengi su tuo susitaikyti ir išnaršai visą internetą, kad galbūt dar kažką apie tai rasi….

Bet praeina kažkiek laiko ir vėl nurimsti, kol neužtinki dar vienos genialios istorijos ir karuselė ima suktis iš naujo… Keistas jausmas…. Bet be galo malonus potyris, pergyventi dėl veikėjų, džiaugtis už juos, išdėti į šuns dienas jų priešus ir apsiverkti per emocionalias scenas…. Manau anime ar mangą galima laikyti tikrai sėkmingu, kai sužadinami bent keli jausmai, nes jei peržiūrėjus anime ar perskaičius mangą nesuvirpinamas nei vienas jausmas, tai ar galime laikyti tuos darbus tikrai sėkmingais? Jei jie nepasiekė žiūrinčiojo ar skaitančiojo širdies?

Ką jūs apie tai galvojate? Ar sutinkate su manimi, o gal turite visiškai priešingą nuomonę? Būtų įdomu sužinoti 😉

Komentarai